wellagain's remote corner

Štai, liko vos kelios valandos 2011-ųjų, ir ateis nauji. Man migrena, ir nieko nenoriu.
Buvo geresnių dienų, buvo ir tamsesnių periodų; sutikau naujų žmonių ir pamečiau daug kontaktų su tais, kurie man rūpėjo; buvo daug darbo, įdomaus ir prasmingo, ir nelabai; bet bendrai, metai vėl prabėgo po bėgimo nuo realybės vėliava.

Kitais metais pažadu dažniau daryti tai, kas mane džiugina (nepaisant kitų nuomonės apie tai); dažniau grįžti į čia ir dabar (kad ir kaip smagu bebūtų ten toje vaizduotėje); išmokti ką nors naujo (js?); ir susitaisyti tas skyles, pro kurias leek'ina mano vidinė energija.

Su Naujaisiais!

It's been a while since i posted anything.. since i painted anything..



Photoshop, wacom.
Not quite my style, but the pic was meant as a profile picture for our alliance in grepolis. Yep, still playing ;)

Norėjau parašyti apie stebinantį apatijos mastelį, bet nepakilo rankos.

Šiandien, gulėdama vidury miško, stebėjau kaip lėtai lėtai siūbuoja pušų viršūnės. Visos vienu ritmu pakrypsta skirtingom pusėm, akimirkai susiliečia su kaimynėm, o paskui traukiasi nuo jų ir susiliečia su kitos pusės kaimynėm. Sulėtėja, o tada, pagautos nematomo vėjo, vėl sujuda.

Norėčiau turėti tokią kamerą, tokį objektyvą, kuris pagautų tą sceną. Kad tas, kuris ją žiūrėtų, taip pat kaip aš pajaustų šaltą sniego pagalvę po nugara, išgirstų tą ausyse spiegiančią tylą, visur prieš save matytų tik baltą dangų ir pilkšvai žalius judančių medžių siluetus.

Ir kad nieko aplink daugiau nebūtų.
Tik neišvengiama šalta rami vienatvė.

Ši mintis man kilo vos iškritus sniegui - va taip atsigulti, žiūrėti į viršų, ir nieko nedaryti. Bet juk šalta, juk peršalsiu, juk sušlapsiu, juk kokie nors žmonės pamatys ir kaip nors ne taip supras. Kiek daug visko nedarau dėl tokių vidinių racionalių draudimų.

O šiandien pasakiau sau: "Tu gi niekada nedarai to, ko iš tikrųjų nori". Ir ten pat, prie tų sarkastiškų žodžių, ėmiau ir atsiguliau.

Ne į ką neišmainyčiau tų kelių minučių.

Aš buvau ten. Tada aš buvau ten. Taip, aš ir dabar ten, bet tai nesiskaito - aš dažnai grįžtu į jau praėjusį momentą ir išgyvenu jį gyviau, nei iš tikrųjų jį išgyvenau. O ten ir tada aš nebuvau niekur kitur. Buvau toje scenoje, buvau ta scena. Visu šimtu.

Žinoma, tai nieko nepakeitė. Neišsprendė už mane mano problemų, nepriėmė už mane sunkių sprendimų, nerado man geriausios išeities. Galbūt, tai manęs net nepakeitė.

Kaip nepakeitė manęs tas atsitikimas Parnidžio kopoje, kai staiga leidausi pagaunama akimirkos ir joje suklupau. Tokią akimirką jautiesi taip, lyg tik ją ir teturi (kai kas pasakytų, kad toks jausmas gali būti dirbtinai sukeltas, bet nenoriu dirbtinumo). Tokią akimirką esi, bet nesi tikras, ar dar būsi, nebeprisimeni, ar tikrai buvai. Tiesiog esi. Ir tą akimirką to pakanka.

Norėčiau išeti būtent tokią akimirką.

O, ką radau:
zauris.nts.lt/start:
<!-- saved from url=(0047)http://wellagain.lt/photostory.php?section=fall -->
:)

upd.: oj, kaip gaila, ėmė, ir ištryne.. huh, šlovės minutė baigėsi.

Koks yra smagiausias būdas pabėgti nuo realybės?

Ogi rašyti fantastinį apsakymą.
Vienas trečdalis idėjos buvo susapnuotas, kai buvau ~14, kitas trečdalis - susapnuotas prieš metus. Taip, mano sapnai puikiai tinka fantastiniams apsakymams. Taip, aš prisimenu sapną, kurį sapnavau, būdama keturiolikos. Likusi dalis - bandymas viską susieti logiškai ir skaitomai.
Aš beveik aiškiai matau, kas iš viso to gausis.

Tik labai tikiuosi nemesti vos pradėjus..

Šis savaitgalis buvo ilgas - atsiėmiau savo išeiginę, ir ketvirtadienį pasidavėm nostalgijai Kaunui. Buvo be galo graži diena, ir, jei ne naujo miesto užkariavimo planų visiškas sutriuškinimas (taip taip, grepolis), ji būtų tiesiog ideali ketvirtųjų santuokos metinių minėjimo diena. Fotografavau, kaip visada, visokias nesąmones - grybukus ir lapus:


( dar )
O šeštadienį traukėm į Molėtus, žiūrėti neįvykusios Aviacijos pasaulio parodos, kepti šašlykus ant slidinėjimo kalno, žaisti bamintono ir šaradų, o vidurnaktį - žiūrėti į žvaigždes taškiukus. Kol dar nesutemo, vėl gaudžiau paukštukus ir gėlytes..
( dar )
Panašu, kad tai buvo paskutinės bobų vasaros dienos. Šiandien lis, net nusprendžiau nebeit į burbuliatoriaus sezono uždarymą, nors jau ir temą jam turėjau..

O kokia yra, jūsų manymu, gražiausia daina apie meilę? Galima ir nuorodą ;)

А какая на ваш взгляд самая красивая песня о любви? Можно со ссылкой ;)