wellagain's remote corner

Seniai berašiau apie savo žvėrį (man šis jo pavadinimas skamba itin švelniai, neišsigąskit, jei kas į šį žodį įdeda kitokį atspalvį). Taigi šiandien bus dvi istorijos apie Kaprį ir kitus šunis.

( Kapris, brolis ir kaimynas )

( Kapris ir radinys )

Aplinkos ministerija nors ir primena, kad pakalnutes skinti draudžiama, bet šiandien Bukčių miške vietoj besiskleidžiančios aromatingos daugybės radau tik apmindžiotus lapus ir nevykusiai nuskintus ir numestus žiedukus. Užtad bobutės Gedimino prospekte jų parduoda didžiausiais kiekiais.
O aš taip tikėjausi, kad jie ilgiau atsilaikys. Stebėjau kaip lenda iš žemės lapukai kartu su gelsvais karoliukais - būsimais žiedais, paskui tie karoliukai didėjo, o užvakar - kaip prasiskleidė apatinis jų žiedukas. Ir viskas. Išsiskleidė ir pasirašė sau mirties nuosprendį.
Aišku, jų pilnas miškas, gal kur gilumoj dar liko. Bet prie didesnų takų visos nuskintos. Nei pasidžiaugt, nei pafotografuot. Užtad bobutės Gedimino prospekte turės progos pastovėt "turguj" (juk jom tai svarbiau nei pelnas). Nieko nėra švento tiems žmonėms. Šiukšliadėžę pastatai - tą pačią dieną suspardo į šipulius, šiukšles aprenki - atveža ir iškrauna visą mašiną.. Ai, apie ką aš čia..

Šiandieną namų plunksnavimosi tema papasakosiu apie.. serverinę.

Viskas prasidėjo nuo to, kad dar tik statantis namui, buvo padarytas eksperimentas, užfiksuotas kamera, kur IT technologijos susitiko su šviesos jungtukais. Tuomet priėmėm sprendimą padidinti laidų kiekį, kad galėtume tą patį principą panaudoti SmartLight sistemai (kuri dar nėra iki galo įgyvendinta, tiesa).
Kadangi šviesų valdymui reikia pastoviai veikiančio kompo, o ir abu esam šiokie tokie kompiuterastai, servukas namuose buvo tiesiog neišvengiamas. Jam iš karto parinkome vietą kampinėje spintoje, būtent ten ir atėjo papildomi laidai nuo visų valdomųjų lempučių.
Su elektriko ir jo pažįstamo pagalba buvo sulytuota dėžutė, į kurią įėjo visi šie elektros laidai, ten pavingiavo pagal atitinkamą schemą, ir iš kurios išėjo vienas LPT laidas.
Taip buvo iki tol, kol pagaliau įsivedėm nuosavą internetą (per kabelinę, prieš tai 8 mėnesius naudojomės ypatingu planu), ir prie dėžutės neprisijungė routeriukas su wifi (Atkreipkite dėmesį į SmartLight dėžutės vidurius):

Na, aišku, čia tik pirmas įrengimo žingsnis, toliau viskas apaugo laidais, modemais ir atrodė štai taip:
( žiūrim toliau )

Šįryt pas savo berniuką neradome dviejų apatinių priekinių dantukų! Užtad po pasivaikščiojimo miške radome dvi erkes.

( Daugiau apie Kaprį su paveiksliukais )

( verbos ir įvairūs gaminiai )

Nutiko siaubingas dalykas.
Ką tik, prieš kelias minutes, nustojo veikti mano wacom graphire 3, kuris man puikiai tarnavo jau tris su puse metų, neskaitant vieno incidento, kuris išsisprendė savaime. O dabar jis tiesiog.. nereaguoja į rašiklį. Pradžioj išsigandau, kas jam — lemputė dega, o paspaudus nepažaliuoja.. restartas nepadėjo. Pajungiau prie maco — tas pats. Paskui proto užteko pabandyt kitą galą, trintukas reaguoja ir į pozicijos pasikeitimą, ir į paspaudimą. Teisingas galas nereaguoja visiškai.

Taigi, su tuo susiję tokie klausimai, surašyti vilties mažėjimo tvarka:
1. Ar tai pagydoma? Ar verta išardyt neišardomą ir pabandyt ką nors pajudint/palituot?
2. Ar dar yra pirkti trečiosios kartos graphire rašiklių? Kur nors?
3. Ar galima nusipirkus jaunesnės kartos wacomo tušinį tikėtis, kad jis veiks ant mano senuko? bms'e matau tik bamboo (wtf?) ir intuosus, intuoso rašiklis neveikia, ką tik išbandžiau.
4. Jei teks užsakyt naują planšą, kiek svarbus skirtumas tarp A6 Wide ir A5? Dar nežinau biudžeto, gal visai gaučiau A5 Wide, su papildomu Art Marker rašikliu, tai tuomet šis klausimas atšaukiamas.

Susinervinau. Pilnatis gal jį taip paveikė, vargšiuką. Jis man toks brangus, ne tik kaip įrankis, jis — mano dovanoje išsipildžiusi ilgametė svajonė. Taip gaila...

( Daugiau mažylių nuoraukų )
Laukiu nesulaukiu, kada jį bus galima pasiimti

Įmonė, kurioje dirbu, ieško jaunesniojo dizainerio.
Jei jums patinka dirbti su grafika webui, nesate alergiški baneriams, kreipiate dėmesį į detales, mokate pagauti kitų dizainerių/vadovų/klientų mintį ir padėti jai įsikūnyti pajungus nuosavas smegenis, pažįstate pagrindinių grafinių paketų interfeisus, sugebate efektyviai planuoti savo laiką ir esate atsakingi, būtinai atsiliepkite. Jūsų mums kaip tik ir reikia. Viską paaiškinsime ir, jei ko dar nežinote, išmokysime, parūpinsim darbų ir progų tobulėti, apgyvendinsime darbo metu dideliame ofise Gedimino prospekte, vaišinsime kava ir sausainiais, po darbo visu dideliu kolektyvu žiūrėsime filmus žodžiu, bus smagu, rašykite.

Prieš kelias akimirkas visas ofisas subėgo prie lango žiūrėti avarijos, viena iš kolegių turėjo fotoaparatą. Apačioje pargriovęs apsauginį stulpelį, nuvertęs gėlių klumbą ir ant jos užlipęs, pakilęs trim laipteliais, stovi genialus avarijos kaltininkas. Sugebėtumėt taip? :)




Nuotraukų © Eglė

Nors aš visada nekenčiau banerių, bet turiu pripažinti, kad dabar jų nekenčiu dar labiau. Maža to, kad jie, vos pasikrovus puslapiui pradeda lakstyti per visą naršyklę, versdami mane galvoti "Ar aš dar neišsikrausčiau iš proto? Ar man nesivaidena?", net maža to, kad jie palenda po kursorium, "išsislaidina", kai taikausi į kokį meniu punktą po jais, tai jie dabar suįžuliejo tiek, kad net nekaltas hoveris virš jų — jau priežastis temptis ir rėkti visu garsu megabaitus savo video! Flasheriai! Ne, ne taip, užsakovai! Jums nepasiseks, jei aš įsiminsiu, ką ten reklamavo tas įžulus baneris, jūsų paslaugai bus amžinas mano banas. Jūs to siekiate, kai prašote flasherio "ir kad skristų, ir kad mirgėtų, kad pastebėtų"? Jūsų pačių nevimdo? Brrr, kada tai baigsis? Kada baneriams ateis galas?

Šiandien vykau į kraujo centrą atiduot savo universaliojo 0(-) puslitrį. Prie registratūros ir laboratorijos durų laukęs kontingentas – neseniai prablaivėję pusamžiai vyrai, jauni geziški studentai, pora merginų, isteriškai besijuokiančių iš kirilicos. Iš poros dešimčių tik aš viena kraują noriu duot nemokamai. Pakviečia be eilės.
Šalia manęs laborantė, tyrusi moteriškės kraują, netyčia išpyla reagentą ant tyrimo lentelės. Valo viską, pirštai balti nuo pirštininių miltelių. Moteriškė nepatenkinta priversta duoti pirštą dar kartą. Duodu žieduotą pirštą ir aš. Lašėlį mano tamsaus kraujo tarp stikliukų įdeda į senovinio kalkuliatoriaus stalčių ir palieka keliom minutėm. Tuo metu užlašina dar kraujo ant skirtingų reagentų lašų, sumaišo ir lyg kokia aiškiaregė sako "jūsų grupė pirma neigiama?". Išeinu laukti terapeuto. Ji, saldi pagyvenusi daktarė, ilgai atsiprašinėja – ant savo kortelės pamatau raudoną užrašą – Kell teigiama. Donoru negaliu tapti, nes... kraujo perpylimo laukiantiems pacientams nenustatomas Kell antigenas, todėl jei būtų perpiltas kraujas, turintis šių antigenų pacientui, kuris jo neturi, galėtų atsirasti komplikacijų. Deja, prisidėti prie gyvybės gelbėjimo negalėsiu. Paguoda tik ta, kad žinau dabar truputį daugiau apie save...

Va taip ir būna, paklausia, per kiek laiko tam tikru stiliumi nupieši edinburgho pilį, pasakai pirmą pasitaikiusį skaičių, o paskui ir tenka tai daryti. Dvigubai greičiau.

Paaukokite keletą akimirkų savo brangaus laiko ir pareiškite savo nuomonę apie internetą, reklamą internete ir reklamą televizijoje. Tai kolegės diplominis darbas, jūsų atsakymai anonimiški, vėliau bus paskelbti ir tyrimo rezultatai. Ačiū.

Aš tai nepritariu tam madingam žodžiui, kuris prasideda kaip vienas macromedijos-adobo produktas, bet tai negaliu neatsiliepti į maliboo šauksmą: lj yra labai geras dalykas, jį galima skaityti vietoj laikraščio, naudoti orų prognozėm, pildyti draugų ratą. Be to, jį labai myli googlas, ir gerai pabloginus galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Kaip, pavyzdžiui, priversti hansabanką grąžinti pavogtus pinigus, susirasti siuvėją ar naują darbą. Taigi, darykit išvadas.

Pastaruoju metu gatvėse daug statybinės technikos. Vieniems — kamščiai, o man taip gražu: mažas ekskavatoriukas rausiasi, aukštai pakelia savo vieną ranką, buldozeriukas aplink sukinėjasi, šalia šokinėja mažas trypiantis daiktas, kurio vardo nežinau. Visi jie man atrodo lyg būtų savarankiški gyvi padarai. "Užaugsiu, — rods, sako, — būsiu didelis buldozeris"..
Apie ką aš?
Ogi įsivaizduokit, kad kažkur toli toli už atlantos, 70km nuo amerikoniško miesto Hartfordo, didžiajame mole, guli sandely vienas toks d70s. Ir laukia būtent jūsų, nors šį kartą visai nenorėjote pirkti fotoaparato. Lyg žinodamas tai, jis skelbiasi esąs ypatingos kainos: būtent tiek, kiek galėtumete sau leisti. Dar daugiau, apsidžiaugęs seniai lauktu vizitu, prideda sau nemažą nuolaidą (jis gi laukė būtent jūsų). Ir nejučia jau sėdi po jūsų pažastim. Patenkintas.
Laukiu jo sėkmingai parvažiuojančio iš už atlanto.

Žiūriu dabar reklamą per lnk ir mane gliučina. Tarp reklamos filmukų sekundei ar trumpiau rodo mėlyną ekraną. Iš pradžių jame buvo po didelę raidę. Tai suvokiau ties S-Y-S, dar prieš tai buvo E ir D, tad negaliu tiksliai pasakyt, ar tos raidės buvo vienas prasmingas žodis. Tada iš pradžių pamaniau, kad jie taip katalogizuoja reklamas, nes kelios raidės sutapo su po to einančiu reklamos filmuku (E - ERGO), bet spėjimas nepasitvirtino.
Gal kas žino kas tai buvo? Taip būna visada? Mane zombuoja? Verčia valgyti šokoladą? Nes iš kart po karūnos karališkojo reklamos puoliau jį valgyt (gerai, kad turėjau, eiti į parduotuvę dabar tingėčiau). Ką dar mane privers daryti mėlynas ekranas? Ir apskritai, ką aš čią žiūriu?

Gavau šiandien laišką. Tiesa, laiškas atėjo vakar, bet tik šiandien išėmiau jį iš paštadėžės. Anyway, laiškas, pasirašytas p. Zuoko vardu, kviečia aktyviai dalyvauti užvakar dienos balsavime. P.Zuokas daug apie mane žino: žino, kad esu vilnietis ir jaunas, drąsus ir laisvas žmogus, bet matyt nelabai nutuokia apie mano lytį ir juolab apie pasikeitusią pavardę. Kiti spameriai, tiesa, irgi pastoviai siunčia man pasiūlymus padidinti neegzistuojančias kūno dalis, tai ir šįkart nesupykau.
Kaimynė pensininkė, gavusi laišką iš Pakso, iki ašarų apsidžiaugė, kad jojo komanda prisiminė ją, norėjusią gauti Pakso nuotrauką kai jis buvo atvažiavęs su svarbiu reikalu į mūsų rajoną. Prisiminė ir asmeniškai jai atsiuntė laišką. Mano tėvas, pasak jos logikos, tokį pat laišką gavo, nes yra jos kaimynas.
O tėvui rinkimų dieną paskambino mūsų sodo bendrijos pirmininkė ir maloniai pranešė, kad irgi yra sąrašuose, ir net numeriuką nurodė. Taip draugiškai, juk reikia rūpintis sodo gėrove.
Taigi, kaip nesunku susiprasti, šį sekmadienį nebalsavau.

Kartais man atrodo, kad nieko kito neveikiu, kaip tik kovoju su kažkokiom vėjo malūnų sistemom. Hansabankas, dėdė statybininkas, policija, kuri pasiunčia pareiškimą rašyt į.. pilaitę, dabar štai ir... bet apie viską iš eilės.

Per hanzanetą nukeliavau į ligonių kasų puslapį (https://kvp.vlk.lt/epaslaugos), galvoju, gal sužinosiu ką nors apie save, ko dar nežinau. Ir akurat, sužinojau.
Pasirodo 2000-jų birželį ambulatoriškai gydžiausi ūminį bronchitą Klaipėdos poliklinikoj.
Paieškojau, ar nėra įrašų apie sklerozę. Nėra. Vadinasi, tikrai niekada gyvenime nebuvau Klaipėdos poliklinikoje, ir 2000-jų birželį aktyviai stojau į viską iš eilės, o ne bronchitu sirgau. Adolfo Jablonskio, kuris mane gydė, irgi nepažįstu. Tada, what a hell?
Susirandam ligonių kasų e-labirinte vietą, kur galima užduoti šį klausimą. Mane maloniai pasiunčia... į Klaipėdą. Paskui patikslina el.pašto adresą. Parašom jiems, nurodom net ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr.
Keista, bet net tą pačią dieną man atrašo... adminas. Taip, pats Kompiuterinio tinklo administratorius. "Įrašas pagal mūsų duomenis yra neteisingas, nes šios paslaugos buvo suteiktos kitam asmeniui. Pagal mūsų duomenis jūs nesate lankiusi mūsų įstaigoje. Bandysime pasiaiškinti kaip klaida atsirado duomenų bazėje." Vadinasi, skleroze tikrai nesergu. Ūminiu bronchitu irgi (gerai, kad ne kokiu sifiliu mane ten neteisingai apgydė).
Dabar, dėmesio, klausimas. Kas tai, banali programerių klaida, ar visuotinis sąmokslas, ligonių kasų pinigų plovimas, pasirenkant atsitiktinį asmenį? Bendradarbiai savo įrašus pasižiūrėję irgi rado mistinių susirgimų.
Kiti nemažiau svarbūs klausimai, kiek dar informacijos apie save nematom ir negalim patikrinti, bet prie kurios gali prieiti kokie nors įtakingi asmenys? Kada susikurs informacinė visuomenė? Kada įrašus į duombazę ves išsimiegoję atidūs atsakingi asmenys?

Pasaulis tikrai mažas. Lj meete (tikriausiai, pirmas ir paskutinis, kuriame buvau) sužinojom, kad viena lj userė yra mano antrosios pusės kolegė. O šiandiens dar ir tai, kad ji - artima mano bendradarbio.. ne, ne bendradarbio, o kaimyno (dirbam skirtingose įmonėse, bet sėdim vienam ofise) draugė/kambariokė. Keistuma.

Nauji sutikti ramiai, seni išėjo su isterikom. Nieko neparašiau apie praėjusius 2007 (skubu gyvent) 2006. O rašyti apie juos tikrai galima daug. Vestuvės, butas, naujas darbas, magisrto diplomas.. Pirmą naujų dieną planavomės vonią. Procesas tikrai įtraukiantis. Greičiau greičiau! O antra diena pasitiko savo darbais. Ir tai, tirkiausiai, nėra jau taip blogai.

Senis Šaltis šiais metais atnešė
( daug dovanų )
Štai kokios šių metų Kalėdos.
Sveikinu visus!