wellagain's remote corner

Seniai berašiau apie savo žvėrį (man šis jo pavadinimas skamba itin švelniai, neišsigąskit, jei kas į šį žodį įdeda kitokį atspalvį). Taigi šiandien bus dvi istorijos apie Kaprį ir kitus šunis.

( Kapris, brolis ir kaimynas )

( Kapris ir radinys )

Aplinkos ministerija nors ir primena, kad pakalnutes skinti draudžiama, bet šiandien Bukčių miške vietoj besiskleidžiančios aromatingos daugybės radau tik apmindžiotus lapus ir nevykusiai nuskintus ir numestus žiedukus. Užtad bobutės Gedimino prospekte jų parduoda didžiausiais kiekiais.
O aš taip tikėjausi, kad jie ilgiau atsilaikys. Stebėjau kaip lenda iš žemės lapukai kartu su gelsvais karoliukais - būsimais žiedais, paskui tie karoliukai didėjo, o užvakar - kaip prasiskleidė apatinis jų žiedukas. Ir viskas. Išsiskleidė ir pasirašė sau mirties nuosprendį.
Aišku, jų pilnas miškas, gal kur gilumoj dar liko. Bet prie didesnų takų visos nuskintos. Nei pasidžiaugt, nei pafotografuot. Užtad bobutės Gedimino prospekte turės progos pastovėt "turguj" (juk jom tai svarbiau nei pelnas). Nieko nėra švento tiems žmonėms. Šiukšliadėžę pastatai - tą pačią dieną suspardo į šipulius, šiukšles aprenki - atveža ir iškrauna visą mašiną.. Ai, apie ką aš čia..

Vakar iššiunčiau praupdeitintą cv į dvi vietas, labai tikiuosi, kad bent į vieną pakvies. Žodžiu, keičiu darbą, užkniso. Yra pasiūlymų?

Вчера выслала cv в два места, может хоть куда-нибудь пригласят. В общем, назрел вопрос смены работы. Есть предложения?

upd. Kaip daugelis jūsų įtarė, šis įrašas buvo skirtas balandžio pirmosios proga ;)
Как многие подозревали, эта запись была приурочена первому апреля :)

( Daugiau mažylių nuoraukų )
Laukiu nesulaukiu, kada jį bus galima pasiimti

Šiandien vykau į kraujo centrą atiduot savo universaliojo 0(-) puslitrį. Prie registratūros ir laboratorijos durų laukęs kontingentas – neseniai prablaivėję pusamžiai vyrai, jauni geziški studentai, pora merginų, isteriškai besijuokiančių iš kirilicos. Iš poros dešimčių tik aš viena kraują noriu duot nemokamai. Pakviečia be eilės.
Šalia manęs laborantė, tyrusi moteriškės kraują, netyčia išpyla reagentą ant tyrimo lentelės. Valo viską, pirštai balti nuo pirštininių miltelių. Moteriškė nepatenkinta priversta duoti pirštą dar kartą. Duodu žieduotą pirštą ir aš. Lašėlį mano tamsaus kraujo tarp stikliukų įdeda į senovinio kalkuliatoriaus stalčių ir palieka keliom minutėm. Tuo metu užlašina dar kraujo ant skirtingų reagentų lašų, sumaišo ir lyg kokia aiškiaregė sako "jūsų grupė pirma neigiama?". Išeinu laukti terapeuto. Ji, saldi pagyvenusi daktarė, ilgai atsiprašinėja – ant savo kortelės pamatau raudoną užrašą – Kell teigiama. Donoru negaliu tapti, nes... kraujo perpylimo laukiantiems pacientams nenustatomas Kell antigenas, todėl jei būtų perpiltas kraujas, turintis šių antigenų pacientui, kuris jo neturi, galėtų atsirasti komplikacijų. Deja, prisidėti prie gyvybės gelbėjimo negalėsiu. Paguoda tik ta, kad žinau dabar truputį daugiau apie save...

Pastaruoju metu gatvėse daug statybinės technikos. Vieniems — kamščiai, o man taip gražu: mažas ekskavatoriukas rausiasi, aukštai pakelia savo vieną ranką, buldozeriukas aplink sukinėjasi, šalia šokinėja mažas trypiantis daiktas, kurio vardo nežinau. Visi jie man atrodo lyg būtų savarankiški gyvi padarai. "Užaugsiu, — rods, sako, — būsiu didelis buldozeris"..
Apie ką aš?
Ogi įsivaizduokit, kad kažkur toli toli už atlantos, 70km nuo amerikoniško miesto Hartfordo, didžiajame mole, guli sandely vienas toks d70s. Ir laukia būtent jūsų, nors šį kartą visai nenorėjote pirkti fotoaparato. Lyg žinodamas tai, jis skelbiasi esąs ypatingos kainos: būtent tiek, kiek galėtumete sau leisti. Dar daugiau, apsidžiaugęs seniai lauktu vizitu, prideda sau nemažą nuolaidą (jis gi laukė būtent jūsų). Ir nejučia jau sėdi po jūsų pažastim. Patenkintas.
Laukiu jo sėkmingai parvažiuojančio iš už atlanto.

Gavau šiandien laišką. Tiesa, laiškas atėjo vakar, bet tik šiandien išėmiau jį iš paštadėžės. Anyway, laiškas, pasirašytas p. Zuoko vardu, kviečia aktyviai dalyvauti užvakar dienos balsavime. P.Zuokas daug apie mane žino: žino, kad esu vilnietis ir jaunas, drąsus ir laisvas žmogus, bet matyt nelabai nutuokia apie mano lytį ir juolab apie pasikeitusią pavardę. Kiti spameriai, tiesa, irgi pastoviai siunčia man pasiūlymus padidinti neegzistuojančias kūno dalis, tai ir šįkart nesupykau.
Kaimynė pensininkė, gavusi laišką iš Pakso, iki ašarų apsidžiaugė, kad jojo komanda prisiminė ją, norėjusią gauti Pakso nuotrauką kai jis buvo atvažiavęs su svarbiu reikalu į mūsų rajoną. Prisiminė ir asmeniškai jai atsiuntė laišką. Mano tėvas, pasak jos logikos, tokį pat laišką gavo, nes yra jos kaimynas.
O tėvui rinkimų dieną paskambino mūsų sodo bendrijos pirmininkė ir maloniai pranešė, kad irgi yra sąrašuose, ir net numeriuką nurodė. Taip draugiškai, juk reikia rūpintis sodo gėrove.
Taigi, kaip nesunku susiprasti, šį sekmadienį nebalsavau.

Kartais man atrodo, kad nieko kito neveikiu, kaip tik kovoju su kažkokiom vėjo malūnų sistemom. Hansabankas, dėdė statybininkas, policija, kuri pasiunčia pareiškimą rašyt į.. pilaitę, dabar štai ir... bet apie viską iš eilės.

Per hanzanetą nukeliavau į ligonių kasų puslapį (https://kvp.vlk.lt/epaslaugos), galvoju, gal sužinosiu ką nors apie save, ko dar nežinau. Ir akurat, sužinojau.
Pasirodo 2000-jų birželį ambulatoriškai gydžiausi ūminį bronchitą Klaipėdos poliklinikoj.
Paieškojau, ar nėra įrašų apie sklerozę. Nėra. Vadinasi, tikrai niekada gyvenime nebuvau Klaipėdos poliklinikoje, ir 2000-jų birželį aktyviai stojau į viską iš eilės, o ne bronchitu sirgau. Adolfo Jablonskio, kuris mane gydė, irgi nepažįstu. Tada, what a hell?
Susirandam ligonių kasų e-labirinte vietą, kur galima užduoti šį klausimą. Mane maloniai pasiunčia... į Klaipėdą. Paskui patikslina el.pašto adresą. Parašom jiems, nurodom net ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr.
Keista, bet net tą pačią dieną man atrašo... adminas. Taip, pats Kompiuterinio tinklo administratorius. "Įrašas pagal mūsų duomenis yra neteisingas, nes šios paslaugos buvo suteiktos kitam asmeniui. Pagal mūsų duomenis jūs nesate lankiusi mūsų įstaigoje. Bandysime pasiaiškinti kaip klaida atsirado duomenų bazėje." Vadinasi, skleroze tikrai nesergu. Ūminiu bronchitu irgi (gerai, kad ne kokiu sifiliu mane ten neteisingai apgydė).
Dabar, dėmesio, klausimas. Kas tai, banali programerių klaida, ar visuotinis sąmokslas, ligonių kasų pinigų plovimas, pasirenkant atsitiktinį asmenį? Bendradarbiai savo įrašus pasižiūrėję irgi rado mistinių susirgimų.
Kiti nemažiau svarbūs klausimai, kiek dar informacijos apie save nematom ir negalim patikrinti, bet prie kurios gali prieiti kokie nors įtakingi asmenys? Kada susikurs informacinė visuomenė? Kada įrašus į duombazę ves išsimiegoję atidūs atsakingi asmenys?

Pasaulis tikrai mažas. Lj meete (tikriausiai, pirmas ir paskutinis, kuriame buvau) sužinojom, kad viena lj userė yra mano antrosios pusės kolegė. O šiandiens dar ir tai, kad ji - artima mano bendradarbio.. ne, ne bendradarbio, o kaimyno (dirbam skirtingose įmonėse, bet sėdim vienam ofise) draugė/kambariokė. Keistuma.

Nauji sutikti ramiai, seni išėjo su isterikom. Nieko neparašiau apie praėjusius 2007 (skubu gyvent) 2006. O rašyti apie juos tikrai galima daug. Vestuvės, butas, naujas darbas, magisrto diplomas.. Pirmą naujų dieną planavomės vonią. Procesas tikrai įtraukiantis. Greičiau greičiau! O antra diena pasitiko savo darbais. Ir tai, tirkiausiai, nėra jau taip blogai.

Senis Šaltis šiais metais atnešė
( daug dovanų )
Štai kokios šių metų Kalėdos.
Sveikinu visus!

Taigi, oficialiai pranešu, kad Hansabankas grąžino visus Bankoke pradingusius pinigus. Sistema neatlaikė viešumo spaudimo, Kalėdoms turėsim naują blykstę mūsų Nikonui :)

Hansabankas susiėmė, skambina pažadėtu laiku, jei ne — atsiprašo, praneša apie tyrimo eigą, atseit per tą savaitę pavyko padaryti tai, ko nesugebėjo per pusę metų gauti atsakymą iš visos, kad operacijos tikrai ne mūsų, tikina, kad jau išsiuntė atsakymą. Ir ką gaunam? Kaip jiems printeris apsivertė? Pasiūlymą taupyti gyvybės draudimo pagalba! "Gerbiamas kliente..." Pasityčiojimas!

Hansabankas, atrodo, nusprendė peržvelgti mūsų pretenzijų formą iš naujo. Raštiško atsakymo, kaip žadėjo ponia Eglė, nesulaukėm, bet sulaukėm pono Ramūno skambučio, kuris pirmąkart viso Hansabanko vardu apgalestavo, kad jų klientui taip nutiko, pranešė, kad mūsų atvejį perdavė pakartoniniam(?) tyrimui, ir paprašė nesikreipt į trečius asmenis. Atseit, treti asmenys vis tiek kreipiasi į juos. Va taip va. Žiūrėsim, kas bus toliau :)

Draugai jau žino istoriją, kurią mums "finansavo" Hansabankas. Bet nutarėme papasakoti ją plačiai visuomenei, kad net googlas išgirstų.


Taigi, vieną sekmadienį prieš devynis mėmesius iš visa elektron kortelės sąskaitos mano vyrui dingo beveik 3K litų. Pasak lt.hanza.net, visi šie pinigai buvo sistemingai ir skubiai išimti tos savaitės penktadienio popietę grynaisiais Bankoke, Tailande, tailandietiškos valiutos vienetais. Iš pradžių maža suma, už kelių minučių didžiausiais leistinais kiekiais kas sekunde, kol sąskaitoje liko tik dešimt litų. Kai pastebėjome dingimą, tie pinigai dar buvo rezervuoti.

Bankoke, aišku, nei vienas nebuvome. Ten nuvažiuoti galioja vizinis režimas. Nuėmimo dieną į tą pačią sąskaitą buvo pervestas ir 10% būsto pradinis įnašas, gerai kad jis ten negulėjo ilgai, o tai būtume praradę "truputį" daugiau. Prieš dieną su kortele buvo atsiskaitoma Lietuvoje. Kortelė saugiai guli piniginėj, pin'o popieriukas sumaitintas naikintuvui senų seniausiai. Mistika?

Ką padarėme mes. Užblokavome sąskaitą tą pačią sekmadienio dieną. Pirmadienį parašėme pretenzijų formą. Pakeitėme kortelę su visu pinu (aišku, už savus pinigus). Išsiaiškinome, kad nesame tokie vieninteliai: vyro bendradarbis lygiai taip pat liko apvogtas. Jo spėjimas - nukopijuota kortelės magnetinės juostelės info ir nufilmuotas pin'as viename iš Niujorko bankomatų. Abu su vyru JAV lankėsi tose pačiose vietose, tad - daugiau nei tikėtina. Viltį glostė faktas, kad bendradarbiui pinigus grąžino. Bet jo buvo kreditinė kortelė.

Ką padarė Hansabankas? Leido rezervuotus pinigus nurašyt. Kiekvieną mūsų apsilankymo kartą vis nauja mergelė pasiteiraudavo, ar mes gerai atsimenam, kad nebuvome Bankoke. Vienas berniukas pažadėjo išnagrinėti pretenziją per 3-4 mėnesius, o vis kitos mergaitės žadėjo "būtinai paskambinti" kaskart mums primenant apie savo egzistavimą. Paklausti apie nagrinėjimo stadiją, jos pasakojo, kad atsakingas asmuo atostogauja, jo niekas nepavaduoja, bet kai grįš, "jis mums paskambins".

Po pusės metų vilkinimo Hansabankas pareiškė, kad (dėmesio!) forma net nebuvo nagrinėjama, nes operacijos buvo patvirtintos pin-kodu! Pinigų niekas, aišku, negrąžins. Atsiprašymas? Kas tai? Net šitą "ne" atsakymą gavome žodžiu, tiesiog jį išreikalavome. Dabar, pakėlę viską iš naujo, reikalaujame atsakymo raštu. Dar mano antrą pusę kažkada parodys per verslo žinias trumputėje žinutėje.

Kokia šitos istorijos moralė? Ogi tai, kad sukčiai skverbiasi ir į bankomatus Mažeikiuose. O Hansabankas nesiruošia daryti nieko, priešingai, nei žada, kad atlyginti jums nuostolius.

Sprendimas? Kol kas ieškome. Nujaučiu, kad optimaliausias būtų keisti banką.
Arba, iš viso, neprasidėti.
Būčiau dėkinga, jei apie tai netylėtumėt.
Nepatylėjo jau: mid, omgwtflol.lt, air.lt, Merė Raili, ...

Pirmai po medaus mėnesio Lietuvoje ir dar G. dienai dar neįpusėjus wellagain jau turi:
a) 250 Gb harduką į naminį kompą;
b) į viršų skriejantį melyną balioną;
c) obuoliuką, labai kažką primenantį;
d) skaniausiojo juodojo šokolado plytelę, apie kurią svajojau Kretoj;
e) didelį arbūzą;
f) macBook juodąjį (omgomgomghowhappyiam) tą, kurį priminė tas obuoliukas, iš kurio dabar nelabai susigaudydama, kaip tas mac os veikia ir transliuoju;
(c-f punktai buvo surišti mėlyna juostele nuo punkto b, pratęsta per visą butą. Mano vyras (kaip skanu tai sakyti) turi nuostabią dovaną siurprizams)
g) vazelę vienai gėlei (dabar dar maloniau bus gauti gėlių);
h) naminį obuolių pyragą širdelės formos;
ir tai dar ne viskas...
Bet jus suprantate, kas šiame sąraše perlas? ;)

ir taip, jau galite sveikinti.


Еще толком не начался первый день в Литве после медового месяца, и еще не просто так день, а wellagain уже получила:
а) 250 Гб на домашний комп;
б) вверх тянущийся синий шарик;
в) яблочко, кое-что очень напоминающее;
г) плитка вкуснейшего шоколада, о котором мечтала на Крите;
д) большой арбуз;
е) черный macBook, тот самый, которого напоминало яблочко: оттуда и вещаю.
(пункты в-е были соединены синей ленточкой от шара и протянуты по всей квартире: у мужа дар на сюрпризы)
ж) вазочку на один цветок;
з) домашний яблочный пирог в форме сердца;
и это еще не все...
Но вы понимаете где в этом списке изюминка? ;)

и да, поздравления принимаются :)

( 16 shots of everyday life )

Šiandien pagerinta diena. Pastačiau ant darbo stalo, šalia kaktusėlio, naują mūsų nuotrauką naujame pačių darytame rėmelyje. Viskas su jūra, apie jūrą ir dėl jūros. Pasuku galvą ir matau Nidą. Su megztiniais ant smėlio gulim, o aplink tikros kriauklytės. Tiesa, iš Jūrmalos atvežtos.
Iš pat ryto ėjau sluoksniuotų bandelių su vyšniom. Turiu naujus vakar kartu pirktus batukus. Tokius tap-tap, juodus raštuotus. Senamiesčio gatvėm labai tyliai vaikšto, nepastebėsi. Šviežios bandelės ant kampo, gera senamiesty dirbt. Tiesa, apgavo, mat viduj buvo braškės. Bet skanu. Tris kolegai parnešiau.
O kito kolegos nėra. Mano mylimiausiojo. Bonos. Su šeimininku išvažiavę, liūdna be jo. Ateina, būna, prie stalo atsisėda, visas toks didelis, o juk visai dar vaikas. Ranką kramto, žaisk su juo. Ir į balkoną taiko. Negalima, Bona!
O iš kitos pusės radiatorius stovi. Šalta buvo vakar, atitempė, prisibijo mano grąsinimu, kad peršalsiu ir susirgsiu. O šiandien saulė ir šilta. Laukiu, kada saulė pasisuks, atidengsiu stoglangio užuolaidėlę, matysiu dangų su pilkais piktais debesais.


Сегодня день выдался с добринкой. На столе в новой самодельной рамке новое наше фото, все с морем, про море и ради моря. Оба в теплющих свитерах на песке Ниды, а вокруг ракушки, из Юрмалы еще когда-то давно выловленные.
С самого утра за слоеными булочками с вишней. В новых туфлях, таких черно-вышитых, топ-топ так тихо-тихо по старому городу. А булочки обманули начинкой — клубника. Но вкусно. Себе две и коллеге тройку.
А другого коллеги сегодня нету, любимого. Боны. С хозяином куда-то уехали, всю неделю нет. Скучно, придет, бывало, сядет у ног, под стол голову спрячет и руку так нежно грызет, играй с ним. Большой, а ребенок совсем еще, растишка... На балкон норовит, а нельзя, связки простудит.
А с другой стороны радиатор стоит. Приволокли вчера, не выдержали моих угроз простудиться и заболеть. А сегодня солнце и лето вернулось. Вот повернется солнце, открою занавеску на окне, буду прямо в небо смотреть. Вот так!

Воздух-то какой за окном, а! гремит! дыши, оно пока бесплатно..

Jei draugai nepasveikintų, net nesužinočiau, kad šiandien mano vardadienis.

Если бы друзья не поздравили, я, наверное, даже не узнала бы, что сегодня у меня именины.